Resto Plazza

Kiekviena šalis turi savo maisto tradicijas, populiariausius ar mėgstamus patiekalus bei gėrimus. Tačiau ne visuomet pastarieji būna vien tik šventės palydovai – visame pasaulyje rengiami festivaliai, iškilmės, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas būtent maistui. Tokie įvykiai pritraukia tūkstančius, o kartais ir milijonus žmonių, susirenkančių pasidžiaugti maisto teikiamais malonumais.

„Geras skonis“ dažnai rašo apie įvairių šalių virtuves ir gurmaniškas keliones. Šį kartą daugiausia dėmesio skyrėme gastronomijos šventėms, vykstančioms įvairiose pasaulio šalyse. Gal ir jūs panorėsite užsukti?

Spalio festivalis (Oktoberfest)

Šis 16 dienų festivalis rengiamas rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje Miunchene, Vokietijoje. Tai vienas didžiausių renginių pasaulyje, didžiulė mugė, į kurią kasmet atvyksta kone šeši milijonai žmonių. Pagrindinis festivalio akcentas – alus. Kiekviena šventė prasideda jau įprasta tradicija: miesto meras į viršų pakelia medinę statinaitę alaus ir sušunka: „Atkimškime statines!“ (vok. O'zapft is!).

Pirmasis Spalio festivalis įvyko 1810 m. spalį karališkojo princo Liudviko ir princesės Teresės vestuvių proga. Tuomet puota truko penkias dienas, o jos pabaigoje buvo surengtos žirgų lenktynės. Kitais metais šventė buvo pakartota, o kiek vėliau festivalis pailgintas ir jį imta rengti dar ne tokiais vėsiais rugsėjo vakarais.

Festivaliui užraugiama specialaus alaus OctoberFest, kuris yra šiek tiek tamsesnis ir stipresnis nei įprastai. Jis pilstomas į vieno litro bokalus, pavadintus „Matas“ (vok. Maß). Tik vietinėms Miuncheno aludėms suteikiamas leidimas jį pardavinėti alaus palapinėse, kuriose gali sutilpti tūkstančiai šventės dalyvių. Pirmasis alaus ragauja Bavarijos ministras pirmininkas.

72 proc. visų lankytojų – Bavarijos gyventojai, tačiau ši mugė pritraukia ir begales svečių iš užsienio. Kitos pasaulio šalys pagal Miuncheno modelį taip pat rengia Spalio festivalius.

Pomidorų šventė (La Tomatina)

Didžiausias pomidorų vakarėlis, vykstantis Bunolyje, Ispanijoje, rengiamas kasmet paskutinį rugpjūčio trečiadienį. Dešimtys tūkstančių drąsuolių atvyksta iš viso pasaulio, kad susikautų šimte tonų pomidorų. Festivalis trunka savaitę, o naktį prieš pomidorų mūšį dalyviai varžosi tradicinio ispanų patiekalo, ryžių apkepo (paella), gaminimo turnyre.

Norėdami apsisaugoti nuo festivalio padarinių, parduotuvių savininkai, besiruošdami Pomidorų šventei, vitrinas uždengia plastiku. Į pagrindinę miesto aikštę atvežami sunkvežimiai prinokusių pomidorų. Šventės pradžios signalas – vandens patrankų šūvis.

Tuomet visą valandą pagal tam tikras taisykles vyksta daržovių mūšis: prieš sviedžiant pomidorą, reikia jį suspausti, į aikštę draudžiama įsinešti butelių, negalima mėtyti nieko kito, tik pomidorus, dalyviams rekomenduojama dėvėti apsauginius akinius. Mūšio epilogas – dar vienas vandens patrankų šūvis, po kurio mėtymasis pomidorais pasibaigia. Šventės pabaigoje gatvėms valyti naudojamos gaisrininkų mašinos.
Nėra patikimo šaltinio, nurodančio, iš kur kilo ši tradicija. Vieni teigia, kad tai susiję su protestais prieš Francisco Franco, kiti tvirtina, jog šventė prasidėjo nuo gatvėje vykusio maisto mūšio tarp draugų, treti – jog nepasitenkinę miestiečiai puolė merą su pomidorais miesto šventės metu. Šių dienų Pomidorų šventė – karas, kuriame nėra nugalėtojų, kiekvienas čia dalyvauja norėdamas pasilinksminti. Visas festivalis trunka savaitę, lydimas muzikos grupių pasirodymų, mugių, fejerverkų.

Beaujolais festivalis (Beaujolais Festival)

Pagal Prancūzijos įstatymus lengvas vynas Beaujolais Nouveau, pasaulyje žinomas dėl savo skonio ir istorijos, turi būti išvežamas iš vyndarių tik nuskambėjus trečiojo lapkričio ketvirtadienio dvyliktos valandos dūžiui.

Tuomet iš mažų Prancūzijos miestelių ir kaimų daugiau kaip milijonas dėžių vyno Beaujolais Nouveau pradeda savo kelionę per miegančią šalį į Paryžių, iš kurio bus tuoj pat išgabenamos į visas pasaulio dalis. Antraštės skelbia: „Beaujolais Nouveau atvyko!“ (pranc. Le Beaujolais Nouveau est arrivé!). Tai vienas iš įdomiausių vyno ritualų pasaulyje.

Beaujolais Nouveau tradicija atsirado kaip vietinis barų ir kavinių fenomenas Lione bei Beaujolais provincijoje. Tačiau netrukus šis ritualas išplito, ir kiekvieną rudenį jauno vyno nekantriai laukiama ne tik Prancūzijoje, bet ir visame pasaulyje. Šventės, vykstančios priešpaskutinį rudens ketvirtadienį, metu vyno gurmanai ragauja įvairių patiekalų ir, žinoma, mėgaujasi ypatingu Beaujolais Nouveau aromatu bei skoniu.

Česnakų festivalis (Gilroy Garlic Festival)

1978 m. Gilrojaus (Kalifornija, JAV) kolegijos prezidentas Rony Melone’as perskaitė straipsnį apie tai, jog Prancūzijos miestelio Arleux bendruomenė pasiskelbė esanti pasaulio česnakų sostinė, nes jų organizuojamas festivalis pritraukė 80 tūkst. žmonių ragauti vietinės česnakų sriubos. R. Melone tikėjo, jog Gilroy’us yra pasaulio česnakų sostinė, ir nusprendė tai įrodyti.

Jis pakvietė Rotary klubo narius pusryčių, kad pademonstruotų, kokia svarbi česnakų pramonė. Pusryčiauti buvo pakviesti ir česnakų augintojai, vežėjai bei perdirbėjai. Šis susitikimas tapo akstinu kasmečiam česnakų festivaliui.

Festivalio širdis – Gourmet alėja. Paskutinį liepos savaitgalį didžiulėje lauko virtuvėje gaminami kalmarai su česnakais, česnakais įdaryti grybai, česnakų sumuštiniai, pyragai, kuriuos gaminti padeda būrys savanorių. Savaitgalį trunkančios mugės metu vyksta meninių dirbinių parodos, skamba gyva muzika. Šventė kasmet pritraukia apie 125 tūkst. lankytojų.

„Ridikėlių naktis“ (La Noche de los Rábanos)

„Ridikėlių naktis“ – viena labiausiai laukiamų švenčių Oaxacos mieste, Meksikoje. Čia kiekvienais metais iš ridikėlių išraižomos ar išpjaustomos įvairios gyvūnų, šokėjų, šventųjų, užkariautojų, karalių figūros. Niekas nežino, kaip ši šventė prasidėjo, tačiau manoma, kad ji kilo 1897 m., kai miesto meras surengė pirmąją ridikėlių meno parodą.
„Ridikėlių menininkai“ pradeda savo kūrybos procesą likus trims dienoms iki festivalio, vykstančio gruodžio 23 d., o šventės ryte šio unikalaus meno mokomi vaikai. Įdienojus centrinė miesto aikštė Zocalo prisipildo dalyvių, norinčių varžytis ir parodyti savo neįprastus dirbinius. Laikui bėgant menininkai dekoracijoms ėmė naudoti ir kitas daržoves ar gėles. Vakare skelbiami nugalėtojai, tačiau šventė nesibaigia. Gruodžio 24 d. Zocalo aikštė ir vėl atgyja: joje vyksta eitynės, mugės.

„Europos šokoladas“ (Eurochocolate)

Perudžoje, Italijoje, jau keturioliktus metus spalį vyksta kasmetis šokolado festivalis „Europos šokoladas“. Šventės dienomis miestas tampa pasaulio šokolado sostine, didžiule šokolado gamykla. Šokolado mugė populiari ne tik Italijoje – ji sulaukia daugybės šio skanėsto, dar vadinamo „dievų maistu“, mėgėjų iš Europos. Festivalio tikslas – gerinti šokolado kokybę ir pabrėžti šokolado gamintojų susitikimų svarbą.

Tarptautiniai šokolado gamintojai, šokolado „amatininkai“, – didžiausios šio aštuonių dienų renginio žvaigždės. Krautuvėlės, stendai, įrengti gatvėse ar istoriniuose pastatuose, pripildomi tūkstančių šokolado formų ir skonių. Į festivalį atvykę svečiai gali dalyvauti seminaruose, konferencijose, kursuose ir debatuose bei ragauti restoranuose specialiai paruoštų šokolado patiekalų.

Picų festivalis (Pizzafest)

Rugsėjį Neapolis kelia puotą populiariausio Italijos patiekalo – picos – garbei. Dvi savaites mieste tvyro viliojantis šio patiekalo kvapas. Tai, ko gero, didžiausias picos festivalis pasaulyje, trunkantis net dešimt dienų. Jo metu galima paskanauti įvairių formų ir rūšių picų. Šventės dalyviai stebi picų kepėjų pasirodymus, gatvėse skamba gyva muzika, vyksta šokiai, spektakliai, dar labiau pagyvinantys šventę.

Maisto degustacijos savaitė (La Semaine du Goût)

Tik tikras maistas (priešingybė greitai pagaminamam nesveikam maistui) gali būti šios šventės objektas. Maisto degustacijos savaitė vyksta spalį didžiuosiuose Prancūzijos miestuose.

Geriausi virtuvės meistrai, virėjai, ūkininkai, rašytojai ir restoranų savininkai susijungia vardan gero skonio. Maisto degustacijos savaitės metu vyksta daugybe su maistu susijusių renginių, pradedant degustacijomis ir baigiant maisto gaminimu, dirbtuvėmis bei gurmanų parodomis. Čia svarbiausias – mėgavimasis maistu, o daržovės, tokios kaip šparaginės pupelės, bei vaisiai, tokie kaip granatai, garbinami dėl jų jausminės skonio dovanos ir formos.

Šventės prioritetas – jaunų žmonių mokymas. 3,5 tūkst. virėjų komanda siunčiama į Prancūzijos mokyklas, kad paskatintų vaikus gaminti skanų ir sveiką maistą. O daugiau nei 400 restoranų siūlo mažų kainų valgiaraštį studentams ir specialius valgiaraščius vaikams.

Šventėje siekiama sukurti atmosferą, vadinamą „valgis su kaimynais“ (pranc. des repas entre voisins). Namų savininkai pagamina patiekalą ir padengia stalą gatvėje, kad kiekvienas praeivis galėtų atrasti namuose gaminto maisto teikiamą džiaugsmą. Visi šalies regionai švenčia savo vietinių maisto produktų sėkmę, miestuose atidaromos mugės, veikia maisto gaminimo parodos, dirbtuvės.

Phuketo vegetarų festivalis

Šis ilgamečių tradicijų festivalis vyksta kasmet devintą kinų kalendoriaus mėnesį Tailande. Be daugybės vegetariško maisto, šventėje, rengiamoje Phuketo kinų bendruomenės, vyksta kinų operos pasirodymai, vaikščiojimo per ugnį ir ašmenimis ritualai. Šventės dalyviai laikosi devynių dienų dvasios valymo dietos.

Tikima, kad tik išvalęs savo kūną, žmogus bus pasirengęs „devynių sielų“ apsilankymui. Manoma, kad šis vegetarų festivalis ir šventi papročiai žada laimingą likimą tiems, kurie religingai stebi ir dalyvauja ritualuose.