Resto Plazza

Apie ekologiją šiandien kalbėti įprasta. Buvo laikas, kai žurnalai, internetiniai portalai tik ir stengėsi perspjauti vieni kitus kalbėdami apie ekologiją. Ekologiška aplinka, ekologiškas miestas, ekologiškas namas, ekologiškas automobilis, ekologiška mada, ekologiški drabužiai, ekologiška kosmetika ir t.t. Darėsi panašu, kad kiekvieną daiktavardį galime apibūdinti žodžiu „ekologiškas“. Apie ekologiją šiandien kalbėti įprasta. 
Buvo laikas, kai žurnalai, internetiniai portalai tik ir stengėsi perspjauti vieni kitus kalbėdami apie ekologiją.

Ekologiška aplinka, ekologiškas miestas, ekologiškas namas, ekologiškas automobilis, ekologiška mada, ekologiški drabužiai, ekologiška kosmetika ir t.t. Darėsi panašu, kad kiekvieną daiktavardį galime apibūdinti žodžiu „ekologiškas“. Džiugu, kad pradedame siekti susidraugauti su aplinka ir po mažą žingsnelį judame į priekį. Diegiam atliekų rūšiavimo įprotį, ekologiškus ir ne tik maisto produktus dedam į ekologiškus krepšelius. Tačiau kartais kyla klausimas, ar tikrai suvokiame ekologiško gyvenimo būdo pasirinkimo svarbą, ar tai darome tik todėl, kad visi taip daro? Ką valgome? Valgome tam, kad gyventume. Iš maisto gauname mums gyvybiškai būtiną energiją. Tik ar visuomet žinome, ką valgome? Ar tai tikras produktas, ar tik jo pakaitalas? Kiek jame sintetinių priedų? Koks jų poveikis mūsų organizmui? Bepigu buvo mūsų protėviams, kurie net nebuvo girdėję apie jokius E. Jie patys laukuose karves ganydavo, patys ir javus sėjo ir daržoves sodino. Kiekviena daržovė užaugus tiek, kiek derlinga žemė buvo, kiekvienas gyvulys šeriamas tomis pačiomis žemės dovanotomis gėrybėmis. Ir jokių trąšų, jokių specializuotų pašarų ar hormonų. Dabar kasdienybė kiek kitokia, dažnai maisto produktus įsigyjame prekybos centruose, kur net ne visuomet atkreipiame dėmesį į jų etiketėse pateiktą produkto sudėties aprašymą, o ką jau bekalbėti apie trumpinių reikšmių žinojimą. Kartais apsilankome turguje, kur produktų aprašymų nė kvapo. Čia tenka pasikliauti prekeivės žodžiais, kad obelis, kurios obuoliais prekiaujama tikrai ne prie kelio auga.


Maistas prekybos centruose Šiandien gan įprasta tapo diskutuoti apie prekybos centruose parduodamą šviežią mėsą, kuri taip puikiai atrodo vitrinoje, nes prieš tai mirko formalino tirpale, o galvijai, paukščiai auginami maistui - šeriami hormoniniais preparatais, daržovės auginamos pasitelkiant pagalbon įvairiausius cheminius preparatus. Žinoma, kiek tokiose diskusijose yra tiesos, sunku pasakyti. Kad ir kaip bebūtų, valgyti reikia. Tad, iš tikrųjų visų pirma reikia pasidžiaugti, kad gyvename Lietuvoje, ir maitinimosi tradicijos čia gilios. Nepuolam taip greitai misti genetiškai modifikuotu maistu, dar kolkas parduotuvėse nematom jogurtų su 0 kcal ir kitokių stebuklų. Dažnai maisto produktas, pagamintas ar užaugintas Lietuvoje, mums asocijuojasi su ekologišku maistu. Nepaisant to, tobulėjam, siekiam panaudoti kiek įmanoma mažiau visokių išteklių gaunant pageidaujamą rezultatą. Tai veikia ir maisto produktų kokybę. Išeities, besirūpinantiems savo sveikata ir kūno ekologija, reikia ieškoti sveiko, ekologiško maisto parduotuvėse ar atskiruose prekybos centrų skyriuose. Čia vis plečiasi siūlomų produktų asortimentas. Beje, svarbu pažymėti, kad norint įsigyti šiuos produktus, nepakanka vien tik noro maitintis sveikai. Šie produktai kainuoja dažnai gerokai daugiau nei mums įprasti. Ekologiškas maistas investicija į sveikatą  

Sveikata - neįkainojamas turtas ir ją reikia tausoti visais įmanomais būdais. Bet siautėjant ekonominei krizei, ir esant tendencijai augti kainoms, ir taip daugeliui tenka atsisakyti kai kurių produktų, tad jei dar pirkinių sąraše bus tik ekologiški produktai, jų kiekis ir asortimentas dar labiau sumažės. Kita vertus, įsigydami ekologiškus maisto produktus investuojame į savo sveikatą. Na, bet kaip sakoma, reikia iš dviejų blogybių rinktis mažesnę, o kuri jų mažesnė, priklauso nuo kiekvieno prioritetų.